Per pas Jus praleistas reabilitacijos dienas susikaupė nemažai įspūdžių, vertinimų, kuriais jaučiu pareigą pasidalinti.
Apskritai, visame sudarytame mano reabilitacijos „scenarijuje“ jautėsi tinkamai ir kvalifikuotai apgalvota pooperacinės būklės sveikatinimo linija. Visos procedūros, analizės, injekcijos, švitinimai, vibracijos, masažai , atlikti kabinetuose ir palatoje buvo ne formalios , ne atmestinos (tik „paukščiukui padėti“) to scenarijaus sudedamosios dalys, bet nuoseklios, kryptingos eigos grafiko etapai. Tai davė teigiamą rezultatą : dar sunkiai, bet paeinu net su vienu ramentu.
Šį , matyt, ligoninėje nuo seno išbandyto ir pasiteisinusio metodo sėkmę garantavo sklandus, neįtemptas viso ligoninės personalo darbas, tarpusavio susiklausymas ir bendradarbiavimas. Man, eiliniam ligoniui neliko nepastebėtas visų, net žemiausio rango darbuotojų dėmesys gydomiesiems. Visų jie buvo gerbiami kaip saviti individai, buvo atidžiai įsiklausoma į jų pageidavimus, norus.
Su malonumu prisiminsiu personalą, kurio tik nedidelės dalies vardus įsidėmėjau ( ne eilės tvarka). Tai Verutė, Marius, Karina, Rožena, Gražina, Evelina, Rita, psichologė ir dar ne viena kita.
Pakilią nuotaiką ligoninėje palaikė puikus rudenėjančio parko vaizdas pro palatos langą.
Esu namie, toliau miklinu koją ir dar gyvenu nesenais įspūdžiais. Už viską ačiū ir sėkmės Jums - reabilitacijos ligoninės vadovams ir visam Jūsų kolektyvui.
